Šiuolaikiniai istorijos vadovėliai Lietuvoje: keletas inovacijų

Benediktas Šetkus

Santrauka


Straipsnyje analizuojamos šiuolaikinės inovacijos Lietuvos istorijos vadovėliuose. Po 1990 m., kuomet Lietuva atkūrė Nepriklausomybę, buvo išleisti naujoviški ir kitokio turinio istorijos vadovėliai. Tyrimo autorius, taikydamas kontent analizės metodą, apibendrina inovacijas, kurios yra įgyvendintos penkių leidyklų – Šviesa, Briedis, Kronta, Tyto alba ir Elektroninės leidybos namai – vadovėliuose. Išanalizavęs 20 istorijos vadovėlių, autorius išskyrė septynias labiausiai pastebimas inovacijas.

Esminiai žodžiai: istorija, vadovėlis, inovacija, mokymas, Lietuva, mokykla.

Santrauka

Išanalizavus penkių leidyklų – Šviesa, Briedis, Kronta, Tyto alba ir Elektroninės leidybos namai – 1992–2011 m. išleistus istorijos vadovėlius, nustatytos ir straipsnyje įvardytos septynios didžiausios inovacijos. Viena pirmutinių inovacijų yra ta, kad istorijos vadovėliuose po 1997 m. pradėta pateikti daug rūšių istorijos šaltinių. Todėl vadovėliuose gerokai sumažėjo autorinio teksto apimtys. Pirminiams ir antriniams istorijos šaltiniams analizuoti yra pateikta daug užduočių, kuriomis siekiama skatinti mokinius savarankiškai tyrinėti istoriją ir kartu stiprinti jų domėjimąsi istorija.

Daugiau dėmesio yra skiriama kasdieniam žmonių gyvenimui ir tai daroma dviem būdais. Leidyklų Kronta ir Šviesa išleistuose vadovėliuose kasdienybės istorijai yra skirtos atskiros temos apie skirtingus istorijos laikotarpius, pvz., senovės Romoje, viduramžių Europoje ar sovietinėje Lietuvoje. Kasdienybės istoriją atspindintys šaltiniai yra pateikti politinės ir ekonominės istorijos temų kontekste. Leidyklos Briedis vadovėliuose kasdienybės istorija dažniausiai yra pateikta kaip papildomos temos, aprėpiančios šiuos kasdienybės istorijos aspektus: būstą, maistą, rūbus, sveikatą ir higieną, gyventojų lūkesčius, vaikų darbą ir vardus, matavimo vienetus, pinigus ir transportą.

Vadovėlių autoriai siekia glaudžiau integruoti pasaulio ir Lietuvos istoriją, parodydami Lietuvos užsienio politikos, ekonomikos, kultūros sąsajas su kitomis valstybėmis, pateikdami faktų apie lietuvių dalyvavimą kitų valstybių įvykiuose.

Istorijos vadovėliuose daugiau dėmesio skiriama lokaliajai istorijai. Pateikiama daugiau istorijos šaltinių apie įvykius ne didžiuosiuose Lietuvos miestuose, bet šalies regionuose, taip pat užduočių, skatinančių mokinius dažniau naudotis mokinių gyvenamosios vietovės šaltiniais.

Istorijos vadovėliuose yra pateikta daug užduočių, kurios skatina mokinių motyvaciją ir padeda save įsivertinti. Dažniausiai kiekviena tema pradedama 2–4 klausimais, kurie padeda mokiniams suvokti, kas nagrinėjant šią temą yra svarbiausia. Kartais siūloma pradėti temą nuo pokalbio ar diskusijos. Kiekvienos temos pabaigoje yra pateikti klausimai žinioms ir įgūdžiams pasitikrinti. Šiuolaikiniai istorijos vadovėliai siekia įtraukti mokinius į istorijos šaltinių tyrimą. Žemesniųjų klasių mokiniams yra pateiktos atmintinės, kaip analizuoti įvairius tekstinius ir vizualinius šaltinius. Taip pat yra siūloma atlikti įvairius istorijos projektus. Tokio pobūdžio medžiagos daugiausia yra pateikta leidyklos Briedis vadovėliuose 5–10 klasei.

Pagaliau viena iš didžiausių inovacijų yra skaitmeninis istorijos vadovėlis Gimtoji istorija. Nuo 7 iki 12 klasės, kurį 2002 m. išleido Elektroninės leidybos namai. Kartu su autoriaus tekstu šiame vadovėlyje pateikta daug iliustracijų, vaizdo medžiagos, animacinių filmų, dokumentinių filmų ištraukų ir šiuolaikinių garso įrašų.

DOI: http://dx.doi.org/10.15823/istorija.2016.07


Visas tekstas:

PDF