Mokytojų rengimas žydų pradžios mokykloms Lietuvoje 1919–1940 metais

Benediktas Šetkus

Santrauka


Straipsnyje nagrinėjamas mokytojų rengimas žydų trijų ugdymo krypčių pradžios mokykloms Lietuvoje 1919–1940 m. Šias mokyklas steigė sionistinė švietimo draugija „Tarbut“, religinės krypties draugija „Javne“ ir draugija „Žydų kultūrinė lyga“. Atskleidžiama mokytojų rengimo vasaros kursuose, mokytojų ilgalaikiuose kursuose ir seminarijoje raida.

Esminiai žodžiai: žydai, pradžios mokykla, Lietuva, švietimas, „Tarbut“, „Javne“, „Žydų kultūrinė lyga“.

Santrauka

Mokytojų rengimo žydų pradžios mokykloms tema nėra tyrinėta, įvairiuose šaltiniuose galima užtikti tik fragmentiškų žinių. Šia straipsnio tyrimo tikslas – atskleisti, kaip buvo rengiami mokytojai skirtingų ugdymo krypčių žydų pradžios mokykloms, kokie buvo valdžios ir žydų draugijų siekiai, susiję su mokytojų rengimu.

Atliekant tyrimą buvo naudojamasi Lietuvos centriniame valstybės archyve, Lietuvos Respublikos švietimo ministerijos fonde (f. 391), saugomais dokumentais. Didžiausią dalį dokumentų sudaro žydų mokytojų kursus išlaikančių draugijų „Tarbut“, „Javne“, „Žydų kultūrinė lyga“ ir kt. siųsti prašymai ir metinės ataskaitos Švietimo ministerijai bei ministerijos įsakymai arba nurodymai minėtoms draugijoms. Buvo tyrinėti dokumentai, saugomi žydų kultūros ir švietimo draugijos „Tarbut“ fonde (f. 552), taip pat remtasi „Steigiamojo Seimo darbais“, to meto periodiniais leidiniais.

Tyrimo metu buvo taikyti teoriniai tyrimo metodai – analizė ir sintezė. Surinkti istorijos faktai išdėstyti taikant naratyvinį (aprašomąjį) metodą. Žydų mokytojų rengimas trijų ugdymo krypčių pradžios mokykloms nagrinėtas remiantis lyginamuoju istoriniu metodu. Kiekviena atskirai paimta žydų mokytojų rengimo pradžios mokykloms sistema nušviesta remiantis chronologiniu metodu. Esminiai mokytojų rengimo sistemos bruožai atskleisti, taikant abstrakcijos metodą.

Atlikus tyrimą konstatuota, kad atkurtoje Lietuvos valstybėje buvo steigiamos žydų pradžios mokyklos, susiskirstytos į tris ugdymo kryptis pagal žydų visuomenėje vartotą kalbą ir santykį su religija. Pasaulietinių mokyklų dėstomąja hebrajų kalba interesams atstovavo draugija „Tarbut“, žydų ortodoksų mokyklų dėstomąja hebrajų kalba – draugija „Javne“ ir pasaulietinių mokyklų dėstomąja idiš kalba – „Žydų kultūrinė lyga“. Kadangi įsteigtoms mokykloms trūko mokytojų, Švietimo ministerija kartu su Žydų reikalų ministerija 1919–1923 m. organizavo vasaros kursus. Juose kvalifikaciją kėlė visų ugdymo krypčių žydų pradžios mokyklų mokytojai. Kursus baigusiems asmenims buvo sudaryta galimybė įgyti jaunesniojo mokytojo kvalifikaciją. Vėliau, kai žydų draugijos įsteigė ilgalaikius kursus ir seminariją, vasaros kursų reikšmė sumažėjo, tačiau juos nereguliariai organizuodavo draugijos „Tarbut“ ir „Javne“.

Mokytojams pasaulietinėms pradžios mokykloms dėstomąja hebrajų kalba rengti draugija „Tarbut“ 1922 m. Kaune įsteigė dvejų metų trukmės pedagoginius kursus, kurie veikė iki 1933 m. Kursams Švietimo ministerija skirdavo lėšų. Per tą laiką draugija keletą kartų prašė leisti įsteigti mokytojų seminariją, tačiau skirtingi švietimo ministrai to daryti neleido. 1935 m. įsteigus pedagoginį institutą Klaipėdoje, Švietimo ministerija siekė, kad jame būtų rengiami ir mokytojai žydų mokykloms, todėl neleido daugiau draugijai „Tarbut“ steigti dvimečių kursų. Išimtis padaryta atgautame Vilniuje, kur 1940 m. pavasarį draugijai „Tarbut“ leista įsteigti privačią mokytojų seminariją.

Mokytojams žydų ortodoksinėms pradžios mokykloms rengti draugija „Ceirei Isroel“ 1919 m. Kaune įsteigė kursus. Vietoje kursų 1920 m. įsteigė mokytojų seminariją, kuri veikė Kaune iki 1923 m. Po to ją perkėlė į Telšius, kur seminarija, pavadinta „Javne“, veikė iki 1936 m. Nuo 1937 m. seminarija veiklą atnaujino ir veikė iki 1940 m. Švietimo ministerija jai skyrė lėšų. Seminarija išsiskyrė tuo, jog daug dėmesio buvo skiriama judaizmo religijai. Nuo 1928 m. prie seminarijos veikė metiniai mokytojų kursai.

Mokytojams pasaulietinėms pradžios mokykloms dėstomąja idiš kalba rengti draugija „Žydų kultūrinė lyga“ 1921 m. įsteigė devynių mėnesių kursus. Nuo 1922 m. iki 4-ojo dešimtmečio pradžios Kaune veikė jų įsteigti dvejų metų trukmės kursai. Nuo 1924 m. kursus išlaikė „Žydų vaiko fizinio ir dvasinio stovio ištyrimui draugija“, vėliau – „Žydų švietimo draugija“. Keletą kartų norėta šiuos kursus reorganizuoti į seminariją, tačiau švietimo ministrai nedavė tam leidimo. Šiems kursams Švietimo ministerija neskyrė lėšų, todėl jų padėtis buvo sunki.

Atliktas tyrimas leis geriau suvokti žydų švietimą ir žydų tautinės mažumos padėtį Lietuvos  Respublikoje.

DOI: http://dx.doi.org/10.15823/istorija.2017.16


Visas tekstas:

PDF (English)