Šiauduva XIV a. – XV a. pradžioje

Vytenis Almonaitis

Santrauka


Šis straipsnis skiriamas ankstyvajai Šiauduvos istorijai. Jį rengiant taikyti analizės, sintezės, lyginamasis, geografinis ir retrogresyvinis chronologinis metodai. Tyrimo objektas nėra atsitiktinis, tai viena iš seniausių etninės Žemaitijos gyvenviečių, kurios vardu buvo vadinamas LDK Žemaičių seniūnijos administracinis padalinys – Šiauduvos valsčius. Straipsnyje nagrinėjamos gyvenvietės iškilimo šalia senesnio apylinkės centro – Laukuvos – aplinkybės. Kartu sprendžiamas svarbus lokalinei istorijai uždavinys – siekiama nustatyti pirmojo Šiauduvos paminėjimo rašytiniuose šaltiniuose datą. Taip pat aptariamas gyvenvietės statusas XIV a. – XV a. pradžioje. Svarbiausi tyrimo rezultatai pateikti išvadose, kuriose konstatuojama, kad XIV a. iš Laukuvos apylinkės centro vaidmenį XIV a. perėmė Šiauduva. Labai didelė tikimybė, kad ši gyvenvietė pirmą kartą minima Vokiečių ordino akte, išduotame 1339 m. bėgliui iš Lietuvos Rusteikai. XIV a. pabaigoje – XV a. pradžioje Šiauduva buvo nedidelio savivaldos vieneto – kraštelio (valsčiuko) – centras.

Esminiai žodžiai: Šiauduva, Laukuva, Žemaitija, Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, Vokiečių ordinas.


Visas tekstas:

PDF