Socialinių istorijos funkcijų klausimas Latvijos periodiniuose leidiniuose XX a. 3–4 dešimtmečiuose

Ilzė Šenberga

Santrauka


Šio straipsnio pagrindas – XX a. 3–4 dešimtmečiuose Latvijoje leisti periodiniai leidiniai, tokie kaip Švietimo ministerijos mėnraštis (Izglītības Ministrijas mēnešraksts), Mūsų ateitis (Mūsu nākotne) ir Pedagogas (Audzinātājs). Remiantis politikų, profesionalių istorikų ir pedagogų bendruomenės požiūriu, išreikštu minėtuose periodiniuose leidiniuose, straipsnyje analizuojamas socialinių istorijos funkcijų klausimas ir jų reikšmė mokyklos mokymo procese. Šis klausimas aptariamas diachroniniame kontekste, atsižvelgiant į tai, kad pirmoji nepriklausoma Latvijos Respublika skirstoma į du laikotarpius: parlamentinės demokratinės respublikos ir autoritarinio režimo (po Karlio Ulmanio perversmo 1934 m. gegužės mėn.)

Esminiai žodžiai: socialinės istorijos funkcijos, istorijos mokymas mokyklose, periodiniai leidiniai, piliečiai, pilietinė pozicija, patriotizmas, patriotinis ugdymas.

Santrauka

Remiantis publikacijomis, paskelbtomis įvairiuose XX a. 3–4 dešimtmečiuose Latvijoje leistuose periodiniuose leidiniuose, pranešime „Socialinių istorijos funkcijų klausimas Latvijos periodiniuose leidiniuose XX a. 3–4 dešimtmečiuose“ analizuojamas istorikų, politikų ir pedagogų socialinių istorijos funkcijų supratimas. Klausimas tiriamas diachroniniu aspektu, atsižvelgiant į sociopolitinius parlamentinės demokratinės respublikos (1918–1934) ir autoritarinio režimo laikotarpio (po Karlio Ulmanio perversmo 1934 m. gegužės mėn.) procesus. Šis požiūris padeda nustatyti, kurie politiniai pokyčiai valstybėje daro įtaką idėjoms apie istorijos paskirtį mokyklinio ugdymo ir socialinės sąmonės formavimo kontekste.

DOI: http://dx.doi.org/10.15823/istorija.2016.05


Visas tekstas:

PDF (English)